Umręša um vķsindaleg mįlefni
Nokkur vķsindaleg hindurvitni
Fyrirsögn žessarar greinar er aš sjįlfsögšu mótsögn žar sem hindurvitni geta ekki veriš vķsindaleg. Hśn į hins vegar nokkuš vel viš žar sem hér veršur fjallaš um nokkrar gervikenningar meš vķsindalegu yfirbragši og misnotkun nokkurra vķsindalegra hugtaka. Greinin byggir aš mestu į tveimur vefsķšum, 10 Pseudo-Science Theories We'd Like to See Retired Forever og 10 Scientific Ideas That Scientists Wish You Would Stop Misusing. Ég mun fjalla um nokkra žessara punkta.
1. Sönnun
Hugtakiš sönnun vefst ótrślega fyrir almenningi svo ég tali nś ekki um "vķsindalega" sönnun. Kjarni mįlsins er aš vķsindin "sanna" aldrei eitt né neitt og vęri ķ rauninni nęr aš tala um vķsindalegar afsannanir heldur en sannanir. Vķsindalegar kenningar eru afrakstur langrar žekkingarsöfnunar, žar sem stöšugt er bętt viš fyrri žekkingu og hśn jafnvel lįtin fyrir róša ef nż žekking kollvarpar fyrri hugmyndum. Ķ raun og veru er žetta kjarni allra vķsinda og mesti styrkur žeirra: Aš hafa žaš sem sannara reynist svo ég vitni ķ Ara fróša.
2. Kenning
Almenningur ruglar oft saman hugtökunum "tilgįta" (hypothesis) og "kenning" (theory). Oft heyrist sagt aš žetta eša hitt sé "bara kenning". Ekkert getur veriš fjarri lagi. Kenning er, eins og sagši hér aš ofan, afrakstur langrar žekkingarsöfnunar. Hśn kann aš breytast meš tķma žar sem nż žekking bętir viš hana og jafnvel geta kenningar horfiš ef nż žekking bendir eindregiš til aš eldri kenning sé ekki rétt.
Tilgįta er aftur į móti eins konar frumhugmynd um hvers vegna tiltekiš višfangsefni er eša hagar sér viš tilteknar ašstęšur. Tilgįtur žarf aš prófa meš vķsindalegum tilraunum eša rannsóknum og žannig getur smįm saman oršiš til kenning ef allar nišurstöšur benda ķ sömu įtt. Žannig hafa t.d. žróunarkenningin og afstęšiskenningin veriš žaulprófašar ķ meira en 100 įr og hafa eingöngu styrkst meš tķmanum žar sem öll višbótaržekking hefur eingöngu styrkt žęr.
3. Nįttśrlegt
Hér er um tvenns konar misskilning aš ręša, ķ fyrsta lagi aš mašurinn sé einhvern veginn ašskilinn frį annarri, lifandi nįttśru, og ķ annan staš aš matvęli geti veriš annaš hvort nįttśrleg eša ónįttśruleg.
Ķ fyrra tilfellinu er žvķ jafnvel haldiš fram aš mannlegt atferli sé einhvern veginn ekki nįttśrlegt mišaš viš önnur dżr. Ķ seinna tilfellinu eru "nįttśrleg" matvęli ręktuš įn aškomu mannsins (hvernig svo sem žaš į aš vera hęgt) en "ónįttśrleg" žį haldin einhverri ónįttśru, sem mašurinn hefur sett ķ žau. Hér gleymast lķtil atriši eins og aš t.d. nśtķma maķs er afrakstur įržśsunda kynbóta og er daušadęmd tegund įn afskipta mannsins. Maķsplantan er žvķ eins "ónįttśrleg" og hęgt er aš hugsa sér burtséš frį žvķ hvernig hśn er ręktuš.
4. Góš og slęm gen
Oft heyrist sagt aš hann eša hśn séu meš gen fyrir hinu og žessu, svo sem hjartasjśkdómum, blóšsjśkdómum o.s.frv. Nś er žaš svo aš gen mynda samsętur žannig aš ķ įkvešnu sęti į įkvešnu litningapari er sitt hvort geniš, sem viš fengum frį foreldrum okkar, annaš frį móšur en hitt frį föšur. Žannig er žaš samsętan, sem skiptir mįli og oft geta samsętur haft įhrif hver į ašra og er žetta m.a. žekkt varšandi blóšflokka.
Į malarķusvęšunum ķ Afrķku er įkvešiš gen nokkuš algengt. Gen žetta veldur sigšafrumusżki, sem lżsir sér ķ žvķ aš raušu blóškornin aflagast og geta žvķ ekki flutt sśrefni. Žaš segir sig sjįlft aš žeir, sem fį žetta gen frį bįšum foreldrum (samsętan er arfhrein) lifa ekki lengi en žaš undarlega er aš žeir, sem eru arfblendnir um žetta gen (og meš helming raušu blóškornanna aflagašan) fį ekki malarķu, sem aftur drepur u.ž.b. tvęr milljónir įrlega af žeim, sem eru arfhreinir um heilbrigša geniš. Žannig višheldur malarķan įkvešnu hlutfalli sigšafrumugensins ķ stofnum manna į sżktu svęšunum en žetta hlutfall er mun lęgra mešal afkomenda svartra žręla ķ Bandarķkjunum žar sem malarķa er ekki til stašar.
Ofangreint dęmi lżsir vel hversu flókin tengsl geta veriš milli nįttśrlegs vals og umhverfis. Žannig getur vel veriš aš samsęta, sem t.d. eykur lķkur į tilteknum hjartasjśkdómi, hafi einhverja žróunarfręšilega kosti, sem viš höfum enn ekki įttaš okkur į.
Aš lokum er vert aš benda į žó aš t.d. Ķslensk Erfšagreining hafi fundiš gen fyrir hinu eša žessu er ekki žar meš sagt lękning sé endilega į nęsta leiti.
5. Tölfręšilega sannaš
Žegar vķsindamenn segja aš eitthvaš (t.d. einhver munur į mešaltölum) sé tölfręšilega marktękt eiga žeir einfaldlega viš aš munurinn sé of mikill til aš teljast tilviljun. Žeir eiga EKKI viš aš eitthvaš sé tölfręšilega sannaš, enda getur tölfręši aldrei sannaš eitt né neitt. Tölfręši er hjįlpartęki til aš meta lķkur į atburši eša lķkur į žvķ aš atburšur sé tilviljun ešur ei.
Žetta gildir einnig um fylgni milli tveggja breyta. Jafnvel žó aš fylgnin sé marktęk žżšir žaš ekki endilega aš žaš sé orsakasamband į milli breytanna.
6. Hinir hęfustu lifa af
Ķ fyrsta lagi: Darwin notaši aldrei oršin "the survival of the fittest". Hvaš žżšir aš vera "hęfur" žróunarfręšilega? Žaš žżšir ekki aš vera stęrstur eša sterkastur eins og gervidarwinisminn meš Herbert Spencer ķ fararbroddi hélt fram. Žaš žżšir einfaldlega aš viškomandi genasamsetning fellur best inn ķ umhverfiš og einstaklingarnir žvķ lķklegri til aš eignast afkvęmi og skila gegnum sķnum įfram til nęstu kynslóšar.
7. Lķfręnt
Aš eitthvaš sé lķfręnt žżšir einfaldlega aš žaš sé gert śr lķfręnum kolefnisssameindum. Žaš žżšir ekki aš varan sé laus viš efnasambönd eša meira nįttśrleg en einhver önnur vara.
Öll fęša er lķfręn, sama hvernig hśn er ręktuš, vegna žess aš hśn inniheldur kolefni.
Hlutir geta veriš nįttśrlegir og "lķfręnir" en samt stórhęttulegir, svo sem alls konar eiturefni, sem lķfverur framleiša.
Hlutir geta veriš framleiddir af mönnum, jafnvel śr svoköllušum "gerviefnum", en samt mjög öruggir og jafnvel betri ķ sumum tilfellum en svokallašar "nįttśrlegar" afuršir. Sem dęmi mį nefna insślķn framleitt af erfšabreyttum örverum.
8. Bólusetningar og einhverfa
Bara svo žiš vitiš žaš: Žaš er bśiš aš svipta Andrew Wakefield lękningaleyfi og tķmaritiš Lancet er bśiš aš bišjast afsökunar į aš hafa birt grein hans um tengsl bólusetninga og einhverfu, enda var hśn fölsun frį upphafi til enda.
9. Hómópatķa
Vatn getur lęknaš žig af žvķ aš žaš innihélt einhvern tķma lyf.
Jahį!
Žį hljótum viš aš geta sparaš stórfé meš žvķ aš borša af tómum diskum žar sem einu sinni var matur į žeim.
10. Eiturefni
Til er fólk, sem heldur žvķ fram aš allt žaš, sem žaš vill ekki lįta ofan ķ sig sé fullt af alls konar eiturefnum. Žaš getur hins vegar ekki skilgreint žessi eiturefni, hvernig žau komust ķ matvęlin eša hvernig žau verka. Sem dęmi mį nefna žegar grasęturnar halda žvķ fram aš dżraafuršir séu stórvarasamar vegna žess aš dżraprótein séu į einhvern hįtt verri en plöntuprótein.
Eiturefnahysterķan hefur m.a. leitt til žess aš ef vara er merkt "lķfręn" selst hśn į uppsprengdu verši og er žį ekki spurt aš žvķ hvort "lķfręni" bśgaršurinn sé umkringdur "ólķfręnum" bśgöršum. En kannski halda menn aš "ólķfręnu" efnin stöšvist einhvern veginn viš giršinguna.
September 2015
Efst á síðu Fara į brl.is